kaukšterti

káukšterti, -ia (-i,-na Alv), -ėjo 1. žr. kaukšterėti 1: Jonas kad káukšterėjo Petrui per plikę Lzd. Káukštertai per toli su kirviu pavažon ir pagadytai Alv. Kaukšterk truputį, ir vinis atsities! Al. 2. tr. prk. pirkti: Kas bus, tas bus – káukštersiu karvelę Rod. 3. tr. prk. nušauti: Paklius koks žvėrelis – kaukštersime rš.